Izaokas (Isakas, Izakas) Sinkevičius, Jankelio sūnus, gimė 1900 metais Marijampolės apskrities Kalvarijos mieste.
1919 metų lapkričio 5 dieną buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, į Marijampolės batalioną. Vėliau tarnavo 6-ajame pėstininkų Margio pulke, antroje kuopoje. Dalyvavo kovose su lenkais ties Lipsku. Pasižymėjo ir malšinant Panemunės kareivių sukilimą.
Pristatyme apdovanojimui sakoma:
„Eilinis Izaokas Sinkevičius per 1920 metų vasario 21-23 dienų 2-ojo atsargos bataliono sukilimą drąsino savo tautiečius žydus prieš sukilėlius ir buvo geru pavyzdžiu kitiems. Per vasario 23 dienos antpuolį įsiveržė į Panemunę malšino savo tautiečius – sukilėlius kareivius ir gražiai atliko savo pareigą prieš sukilėlius.”
1920 metų gegužės mėnesį už parodytą narsą malšinant 1920 metų vasario sukilimą Panemunėje apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.
1926 metų gruodį registruojant Vyties Kryžiaus kavalierius, gyveno Kalvarijos miestelyje, 1928 metais – Trakų apskrities Onuškio miestelyje.
Tolesnis kavalieriaus likimas tiksliai nežinomas.
Yra žinių, kad po 1928 metų Izaokas Sinkevičius emigravo į Pietų Ameriką – Argentiną. Kauno laivų bilietų agentūros archyve fiksuota, kad 27 metų amžiaus Izaokas Sinkevičius 1928 metų spalio 29 dieną su laivu „Desbado“ iš Kauno per Prancūzijos Šerburo uostą išvyko į Buenos Aires.