Leiba Barakovas (Burakovas) gimė 1900 metais Plento valsčiaus Skilkianų kaime dabartinėje Lenkijos teritorijoje. Žydų tautybės, judėjų tikybos. Pagal profesiją – kepėjas. Iki karinės tarnybos mokėsi mokykloje.
     1919 metų birželio 15 dieną savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo 7-ojo pėstininkų Butegeidžio pulko septintoje kuopoje. Laikinai einantis 7-ojo pėstininkų Butegeidžio pulko vado pareigas majoras Vladas Rėklaitis taip pristatinėjo Leibą Barakovą ir jo draugus apdovanojimui:
     „Septintos kuopos eiliniai Vladas Astrauskas, Antanas Vikšnaitis, Leiba Barakovas ir Mejeris Gordonas 1920 metų spalio 16 dieną visi keturi atsižymėjo prie dvaro Chalin savo veiklumu žvalgyboje ir narsumu puolant priešą, kas padrąsino kitus kareivius. Tokiu būdu priešas buvo atmuštas.“
     Leibos Barakovo pristatymui pritarė ir Kariuomenės vadas Konstantinas Žukas.
     1920 metų lapkričio mėnesį už lenkų fronte parodytą narsą L. Barakovas apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi.
     Tolesnis Vyties Kryžiaus kavalieriaus Leibos Barakovo likimas nėra žinomas.