EDUKACIJOS
Edukacijos projekte pradėtos vykdyti nuo 2020 metų. Jose siekiama dalyvius supažindinti su tradiciniais žydų patiekalais, o taip pat ir šventinėmis tradicijomis.
|
|
|
|
|
|
ŽYDAI - VYTIES KRYŽIAUS ORDINO KAVALIERIAI (2025)
Rašydami 2025 metų projektą "Šalom, Akmene!" nutarėme parengti kilnojamąją parodą, kuri galėtų keliauti per miestus ir miestelius bei pasakoti apie žydų tautybės Lietuvos piliečių indėlį kovose už nepriklausomybę. Akivaizdus pasirinkimas buvo medžiaga, V. Kavaliausko surinkta ir publikuota knygoje "Pažadėtoji žemė - Lietuva". Gavę sudarytojo sutikimą, paruošėme 11 kilnojamųju stendų, kuriuose išvardijome žydų tautybės Vyties Kryžiaus ordino kavalierius. Deja, stenduose informaciją turėjome sutrumpinti, tad prie kiekvienos iš pavardžių yra ir QR kodas, kuris nukreipia į šį tinklapį, kuriame galima rasti ne tik rašytinę informaciją apie šiuos žmones, bet ir garso įrašą.
Faberas Vytautas - akmeniškis kolekcionierius padarė siurprizą ir visiems sudarė galimybę pamatyti ne tik originalų Vyčio kryžiaus ordiną, bet ir dar daug įdomybių.
Faberas Vytautas - akmeniškis kolekcionierius padarė siurprizą ir visiems sudarė galimybę pamatyti ne tik originalų Vyčio kryžiaus ordiną, bet ir dar daug įdomybių.
PARODA AKMENĖS KULTŪROS NAMUOSE LIEPOS 19-22 DIENOMIS
|
|
|
|
PARODA JONIŠKIO RAUDONOJOJE SINAGOGOJE LIEPOS 23 - RUGPJŪČIO 4 DIENOMIS
|
|
|
|
|
IŠSIGELBĖJĘS LIETUVOS ŽYDŲ VAIKAS PASAKOJA APIE ŠOA (2024)
Kilnojamoji paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ skiriama Holokausto metais nužudytiems Lietuvos žydų vaikams atminti. Daugiau kaip devyni iš dešimties prieš karą Lietuvoje gyvenusių žydų tapo masinių, sistemingų, metodiškų žudynių aukomis. Iš senų nuotraukų į mus žvelgia vaikai, kurių vardai ir žūties vietos žinomi, ir vaikai, kurių likimo konkrečiai mes nežinome, bet jų nuotraukos buvo rastos sudegintų getų griuvėsiuose.
Išgelbėti žydų vaikai pasakoja apie artimųjų netektį, nežmonišką įtampą ir kaustančią baimę, lydėjusią juos per visą karą. Tačiau ir tomis baisaus smurto, atgrasaus antisemitizmo ir kurstomos neapykantos dienomis atsirado žmonių, kurių ryžtas ir pasiaukojimas išgelbėjo ne vieną gyvybę.
Pirmajame parodos stende matome Domicėlę Pagojutę ir du jos išgelbėtus berniukus – telšiškius Chaimą ir Jehošua Šochotus. Geraširdė Domicėlė – tai artimo meilės ir žmoniškumo simbolis.
Tokių bebaimių, pasiaukojančių žmonių kaip Domicėlė dėka išsigelbėjo nedidelė Lietuvoje anuomet gyvenusių žydų dalis. Gražiausius žodžius savo gelbėtojams skiria mūsų parodos dalyviai: Jehošua Šochotas, Jakovas Gurvičius, Ranana Kleinšteinaitė, Georgas Gordimeris, Sulamita Fromanaitė, Alfonsas Bukontas, Icchokas Meras, Ariela Abramovičiūtė, Tamara Lazersonaitė, Kama Ginkas, Fruma Vitkinaitė, Moisiejus Rozenbliumas, Irena Veisaitė, Aleksandras Štromas, Tobijas Jafetas, Danutė Pomerancaitė, Sergejus Korablikovas ir kiti išgelbėti Lietuvos žydų vaikai.
Kiekviena Holokausto metais išgelbėto žydų vaiko istorija atskleidžia ne tik konkrečios šeimos, bet ir visų Lietuvos žydų tragediją. Išsigelbėjusiųjų emocijos, šiurpi patirtis atsispindi jų dienoraščiuose, piešiniuose, laiškuose, nuotraukose.
Aš tik gelbėjau žmones, – atsisveikindamas su artimaisiais, parašė už žydų gelbėjimą Vilniuje sušaudytas vermachto feldfebelis austras Antonas Šmidas. Neužmirštami žydų gelbėtojų Pasaulio Tautų Teisuolių vardai – Ona Šimaitė, Marija Fedecka, Juozas Stakauskas, Marija Mikulska, Vladas Žemaitis, Stanislava ir Jonas Ruzgiai, Juozas Rutkauskas, Sofija Binkienė, Vladas Varčikas, Helena Holzman, Sofija Čiurlionienė, Danutė ir Vladimiras Zubovai, Elena ir Viktoras Kutorgos, Petras Baublys, Bronislovas Paukštys, Bronius Gotautas, Stefanija Ladigienė, Marija Rusteikaitė, Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė ir Kipras Petrauskas, Mykolas Šimelis, Juozas ir Bronislava Straupiai, Rakevičiai ir daugelis kitų. Apie šių žmonių žygdarbį bei intencijas ir pasakoja mūsų parodos stendai.
Tìkros išsigelbėjusių žydų vaikų istorijos, daugybė senų išraiškingų nuotraukų negali nesujaudinti tų, kurie nori pažinti savo krašto praeitį, prisiminti skaudžias, tragiškas netektis, o pirmõsios Lietuvos, 1966 metais Izraelyje pripažintos, Pasaulio Tautų Teisuolės Onos Šimaitės žodžiai nėra to mažo, kuris negali padaryti didelio darbo primins mums, kad ir tamsiausiais istorijos laikotarpiais žmogus turi galimybę rinktis.
Išgelbėti žydų vaikai pasakoja apie artimųjų netektį, nežmonišką įtampą ir kaustančią baimę, lydėjusią juos per visą karą. Tačiau ir tomis baisaus smurto, atgrasaus antisemitizmo ir kurstomos neapykantos dienomis atsirado žmonių, kurių ryžtas ir pasiaukojimas išgelbėjo ne vieną gyvybę.
Pirmajame parodos stende matome Domicėlę Pagojutę ir du jos išgelbėtus berniukus – telšiškius Chaimą ir Jehošua Šochotus. Geraširdė Domicėlė – tai artimo meilės ir žmoniškumo simbolis.
Tokių bebaimių, pasiaukojančių žmonių kaip Domicėlė dėka išsigelbėjo nedidelė Lietuvoje anuomet gyvenusių žydų dalis. Gražiausius žodžius savo gelbėtojams skiria mūsų parodos dalyviai: Jehošua Šochotas, Jakovas Gurvičius, Ranana Kleinšteinaitė, Georgas Gordimeris, Sulamita Fromanaitė, Alfonsas Bukontas, Icchokas Meras, Ariela Abramovičiūtė, Tamara Lazersonaitė, Kama Ginkas, Fruma Vitkinaitė, Moisiejus Rozenbliumas, Irena Veisaitė, Aleksandras Štromas, Tobijas Jafetas, Danutė Pomerancaitė, Sergejus Korablikovas ir kiti išgelbėti Lietuvos žydų vaikai.
Kiekviena Holokausto metais išgelbėto žydų vaiko istorija atskleidžia ne tik konkrečios šeimos, bet ir visų Lietuvos žydų tragediją. Išsigelbėjusiųjų emocijos, šiurpi patirtis atsispindi jų dienoraščiuose, piešiniuose, laiškuose, nuotraukose.
Aš tik gelbėjau žmones, – atsisveikindamas su artimaisiais, parašė už žydų gelbėjimą Vilniuje sušaudytas vermachto feldfebelis austras Antonas Šmidas. Neužmirštami žydų gelbėtojų Pasaulio Tautų Teisuolių vardai – Ona Šimaitė, Marija Fedecka, Juozas Stakauskas, Marija Mikulska, Vladas Žemaitis, Stanislava ir Jonas Ruzgiai, Juozas Rutkauskas, Sofija Binkienė, Vladas Varčikas, Helena Holzman, Sofija Čiurlionienė, Danutė ir Vladimiras Zubovai, Elena ir Viktoras Kutorgos, Petras Baublys, Bronislovas Paukštys, Bronius Gotautas, Stefanija Ladigienė, Marija Rusteikaitė, Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė ir Kipras Petrauskas, Mykolas Šimelis, Juozas ir Bronislava Straupiai, Rakevičiai ir daugelis kitų. Apie šių žmonių žygdarbį bei intencijas ir pasakoja mūsų parodos stendai.
Tìkros išsigelbėjusių žydų vaikų istorijos, daugybė senų išraiškingų nuotraukų negali nesujaudinti tų, kurie nori pažinti savo krašto praeitį, prisiminti skaudžias, tragiškas netektis, o pirmõsios Lietuvos, 1966 metais Izraelyje pripažintos, Pasaulio Tautų Teisuolės Onos Šimaitės žodžiai nėra to mažo, kuris negali padaryti didelio darbo primins mums, kad ir tamsiausiais istorijos laikotarpiais žmogus turi galimybę rinktis.
LIETUVA LITVAKŲ KŪRYBOJE (2023)
Ir šiais metais vietoje edukacijos surengėme parodą. Kilnojamąja paroda "Lietuva Litvakų kūryboje", kurią sudaro 15 kilnojamų stendų sutiko pasidalinti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus. Paroda veikė beveik 1.5 mėnesio Akmenės krašto muziejuje, o pagrindinio renginio metu buvo laikinai vienai dienai perkelta į Akmenės kultūros namų mažają salę, kur vyko apvalaus stalo diskusija.
Bėgant šimtmečiams, Lietuvos žydų bendruomenė įgijo su Lietuva glaudžiai susijusią litvakišką tapatybę. Žydų menininkams Lietuva tapo ištisu pasauliu – motina, namais, išminties rankraščiu, talismanu, paguoda, suskilusia žeme, tragiškų netekčių vieta... Lietuvą jie apgaubė meilės, ilgesio ir poetiškos melancholijos atmosfera.
Paroda akcentuoja tuos svarbiausius litvakų kūrybos aspektus, kurie atskleidžia populiariausius Lietuvos vaizdinius tapyboje, grafikoje, poezijoje, romanuose, dainose, muzikoje, kine, teatre. Vieniems menininkams rūpėjo romantizuoto istorinio Vilniaus vaizdai, kitiems – gimtasis šetlas ar tradicinis Lietuvos peizažas, tretiems – vargani darbininkų kvartalai ir miestų griuvėsiai. Poezijos mėgėjus paroda pradžiugins iš jidiš kalbos verstais eilėraščiai apie Vilnių ir Lietuvą, tarp jų ir unikaliu kūriniu – garsaus dailininko Marko Šagalo eilėraščiu apie Vilniaus Didžiąją sinagogą. Istorijos, muzikos, dailės, kino ir teatro gerbėjai parodoje atras ne vieną įdomų faktą.
Bėgant šimtmečiams, Lietuvos žydų bendruomenė įgijo su Lietuva glaudžiai susijusią litvakišką tapatybę. Žydų menininkams Lietuva tapo ištisu pasauliu – motina, namais, išminties rankraščiu, talismanu, paguoda, suskilusia žeme, tragiškų netekčių vieta... Lietuvą jie apgaubė meilės, ilgesio ir poetiškos melancholijos atmosfera.
Paroda akcentuoja tuos svarbiausius litvakų kūrybos aspektus, kurie atskleidžia populiariausius Lietuvos vaizdinius tapyboje, grafikoje, poezijoje, romanuose, dainose, muzikoje, kine, teatre. Vieniems menininkams rūpėjo romantizuoto istorinio Vilniaus vaizdai, kitiems – gimtasis šetlas ar tradicinis Lietuvos peizažas, tretiems – vargani darbininkų kvartalai ir miestų griuvėsiai. Poezijos mėgėjus paroda pradžiugins iš jidiš kalbos verstais eilėraščiai apie Vilnių ir Lietuvą, tarp jų ir unikaliu kūriniu – garsaus dailininko Marko Šagalo eilėraščiu apie Vilniaus Didžiąją sinagogą. Istorijos, muzikos, dailės, kino ir teatro gerbėjai parodoje atras ne vieną įdomų faktą.
LITVAKAI IZRAELIO GATVĖSE (2022)
Šiais metais vietoje edukacijos surengėme fotografijų parodą "Litvakai Izraelio gatvėse". Fotografijų autorės Roza Litay, Carol Hoffman ir Lia Shiboleth užfiksavo žymių litvakų vardais pavadintas gatves Izraelyje ir pridėjo aprašymus apie šiuos žmones. Paroda mielai sutiko pasidalinti Roza Litay ir Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus.
PURIM VALGIAI (2021)
ŠABATO SALDUMYNAI (2020)
Vilnietis Daumantas Todesas ir jo dukra, Paryžiuje gyvenanti, bet laimingo sutapimo dėka renginio metu buvusi Lietuvoje Laurina Todesaitė supažindino edukacijos dalyvius su Šabato tradicijomis bei papročiais, papasakojo apie tradicinius šabato saldumynus bei pakvietė visus jų paragauti.
