PASKUTINIS ADRESAS

Tai projektas, kuris vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondu. Jo metu renkama medžiaga apie tam tikroje vietoje tarpukaryje gyvenusias tautines bendruomenes, renkami vietinių gyventojų atsiminimai, sudaroma vietovės schema, kurioje pažymima kur kas gyveno

PASKUTINIS ADRESAS. VEGERIAI (2023)

     Archeologų teigimu, dabartinės Vegerių apylinkės VI–XIII a. buvo apgyvendintos žiemgalių. XVI a. teismų dokumentai mini valstybinį Vegerių kaimą, 1602 m. gavo privilegiją steigti miestelį, rengti turgus ir prekymečius. 1738 m. buvo 15 kiemų, 1745 m. jau minimas kaip miestelis, 1766 m. pastatyta bažnyčia. Būdamas prie Kauno ir Kuršo gubernijų ribos, carinės Rusijos okupacijos metais (XIX a.) išaugo, veikė valdiška pradžios mokykla, keliolika krautuvėlių, smuklių. 1923 gyventojų surašymo metu aprašyti 149 ūkiai su 784 gyv. Iki 1947 m. Vegeriai buvo nuošalaus ir mažiausio tometinės Mažeikių apskrities valsčiaus centras, be
bažnyčios, veikė rusų stačiatikių, evangelikų liuteronų ir žydų maldos namai.
     Kraštotyrinės stovyklos metu, Akmenės gimnazijos mokiniai susitiko su vietiniai gyventojais, rinko jų pasakojimus, prisiminimus, foto ir kitą medžiagą, kurios pagalba sudarė Vegerių kaimo pastatų planą, sudarė tuo metų gyvenusių žmonių sąrašus, aprašė jų veiklas, užsiėminus, pragyvenimo šaltinius. Tyrimas tapo paskata vietiniams gyventojams domėtis apylinkų kultūriniu ir istoriniu išskirtinumu.
     Projekte dalyvavę vaikai įgijo komandinio darbo įgūdžių, išmoko tikslingai užduoti klausimus, išklausyti pašnekovą, su mokytojų pagalba suprasti ir orientuotis senuose žemėlapiuose, juos skaityti. Projekto metu surinkta medžaiga išleista atskira knyga, kurioje sudėti visi surinkti atsiminimai, rastos fotografijos ir žemėlapiai.
​     Projektą finansuoja Lietuvos Kultūros taryba ir Akmenės rajono savivaldybė.

Knygos "Paskutinis adresas. Vegeriai" pristatymas Vegerių bibliotekoje​